Siekiant didesnio gimstamumu, 160 tūkst. Tokijo metropolijos vyriausybės darbuotojų turi teisę naudotis trumpesne darbo savaite ir nemokamu vaikų darželiu.

Ąžuolas L. Adlys

2/11/2025 5min skaitymo

Japonija jau daugelį metų susiduria su demografinėmis problemomis – mažėjančiu gimstamumu ir senstančia visuomene.

FOTO: Scanpix

Japonijos pastangos kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu

Rezultatų nuoseklumą visame pasaulyje Ch. Lockhart aiškina vienu bendru darbuotojų nusiskundimu, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo socialinių, ekonominių, politinių ar kultūrinių skirtumų – laisvo laiko trūkumu. Konkrečiai Japonijos kontekste tai taip pat buvo įvardyta kaip veiksnys, prisidedantis prie mažėjančio gimstamumo šalyje. Numatoma, kad 2024 m. gimimų skaičius bus mažiausias nuo 1899 m., kai buvo pradėti registruoti gimimai.

Etikos žinovas, politologas, bei Seimo narys Arminas Lydeka komentuodamas situacija House of People, teigia, kad Lietuvoje tokios agentūros neiškiltų, o mūsų kultūros ir papročių negalima lyginti su japonų. „Azijietiškose kultūrose yra susiformavęs kuklumas, nuolankumas, nenoras ir negalėjimas pasakyti „ne“ ar kitokios negatyvios informacijos. Mes, lietuviai, esame vakarietiškos kultūros atstovai ir jeigu mus gretintų su prancūzais ar italais atrodytume irgi ramūs, kuklūs ir nedrąsūs. Savaime suprantama, kad kiekvienas iš mūsų bendraudami stengiamės būti visiškai laisvi, nepriklausomi, sakyti atvirai bet kokią informaciją, net jeigu ji yra neigiama. Toks bendravimo būdas ir komunikacija yra gerbtina bei sveikintina vakarietiškose kultūrose“, – teigia pašnekovas.

FOTO: Depositphotos

Tikimasi, kad trumpesnė darbo savaitė padės darbuotojams lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, skatins gimstamumą ir pagerins gyvenimo kokybę.

2025 m. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių skaičius Japonijoje pasieks beveik 22 mln., o prieš dešimtmetį jų buvo 17 mln. 2018 m. vyriausybė prognozavo, kad bendros socialinio draudimo išlaidos, įskaitant pensijų mokėjimus, 2025–2040 m. padidės beveik 60 proc. Politikos formuotojai tai vadina „2025 m. problema“.

Daugiau nei pusė 65–69 metų amžiaus japonų ir daugiau nei trečdalis 70–74 metų amžiaus yra dirbantys. Tačiau sulaukus 75 metų problemų pradeda daugėti. Darbo jėgos dalyvavimas sumažėja iki 12 proc. Sveikatos priežiūros išlaidos smarkiai didėja. Slaugos reikalaujančių gyventojų dalis šokteli nuo 3% 65-74 metų amžiaus iki 12% 75-84 metų amžiaus ir iki 45% vyresnių nei 85 metų amžiaus.

Japonijoje nedarbo lygis siekia tik 2,7 proc., tačiau mažėjantis gimstamumas ir senstanti visuomenė lemia darbo jėgos trūkumą, kas tapo viena pagrindinių verslo problemų šalyje. Praėjusiais metais Japonijoje bankrutavo rekordinis skaičius įmonių – net 313.

- Padedant Patrick Conroy ir Silvijai Aksiutinaitei

Bendras Lietuovs gimstamumo rodiklis 1000 gyventojų.

ŠALTINIS: Valstybės duomenų agentūra

Šalies gyventojų skaičius mažėja jau 16-us metus iš eilės, todėl Tokijo metropolijos vyriausybė imasi veiksmų, kad pabandytų pakeisti šią tendenciją. Nuo 2025 m. balandžio mėn. valstybės tarnautojai Tokijuje pradėjo dirbti keturių dienų darbo savaitę, organizuodami savo darbo laiką taip, kad turėtų papildomą laisvą dieną.

Tokijo iniciatyvos didinti gimstamumą

Mažėjantis Japonijos gyventojų skaičius kelia didelį susirūpinimą dėl šalies ekonominės ateities. 2012-2023 m. Japonijoje gimė 15 proc. mažiau kūdikių, o per tą patį laikotarpį 30 proc. sumažėjo prašymų užimti valstybės tarnautojų pareigas. Įvesdama 4 dienų darbo savaitę Tokijo vyriausybė siekia, kad mintis apie vaikų auginimą nebūtų tokia bauginanti ir būtų užtikrinta didesnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Tokijo gubernatorė Yuriko Koike apie šią iniciatyvą kalbėjo 2024 m. gruodį vykusioje miesto asamblėjoje, kai apie planus buvo paskelbta pirmą kartą. „Toliau lanksčiai peržiūrėsime savo darbo stilių, kad niekam nereikėtų aukoti karjeros dėl tokių gyvenimo įvykių kaip gimdymas ir vaikų priežiūra.“ Ji taip pat pripažino, kad Japonija „gerokai atsilieka nuo likusio pasaulio“, kalbant apie moterų įgalinimą, ir tai yra teigiamas žingsnis sprendžiant šią problemą.

Keturių dienų darbo savaitės sėkmė visame pasaulyje

Keturių dienų darbo savaitės tema pastaruosius kelerius metus buvo labai aktuali, daugelyje šalių buvo atliekami bandymai. „4 Day Week Global“ yra Jungtinės Karalystės pelno nesiekianti organizacija, kuri dalyvavo daugelyje šių pasaulinių bandymų. Remdamiesi Japonijos intensyvia darbo kultūra, „4 Day Week Global“ įkūrėjai šį žingsnį apibūdina kaip „nepaprastą šalyje, kuri garsėja nelankstumu ir turi sąvoką karoshi, reiškiančią mirtį nuo pervargimo“.

„4 Day Week Global“ išbandė šį metodą 20 šalių, kuriose skiriasi politinės sistemos, socialiniai lūkesčiai dėl darbo ir ekonominio išsivystymo lygis. Įkūrėja Charlotte Lockhart apibūdino „nuobodžiai vienodus“ rezultatus, kurie buvo nustatyti visose šalyse: „Didėja produktyvumas, gerėja gebėjimas pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, o nedarbingumo dienų iš esmės sumažėja perpus. Nauda tampa gana reikšminga, ir tai peržengia ribas“.

Lietuvoje keturių dienų darbo savaitę jau sėkmingai taiko kai kurie darbdaviai ir tą galima daryti nekeičiant teisės aktų. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyrius teigia, kad „trumpesnė“ darbo savaitė turi ir privalumų ir trūkumų. „Papildoma poilsio diena suteikia darbuotojams daugiau laiko pasirūpinti savo fizine ir psichine sveikata, užsiimti sportu, leisti laiką su artimaisiais ar užsiimti kitomis rekreacinėmis veiklomis, dėl to sumažėja sirgtų dienų skaičius, gerėja darbuotojų nuotaika ir didėja jų energija, taip pagerėja darbuotojų psichologinė ir fizinė būklė bei atsiranda galimybės jiems ilgiau išlikti darbo rinkoje. Moksliniai tyrimai ir plataus masto eksperimentai parodė, jog sutrumpinus darbo savaitę, prarastą darbo laiką atsveria išaugęs darbuotojų produktyvumas. Pailsėję darbuotojai dirba geriau, todėl gerėja jų atliekamų darbų kokybė ir tuo pačiu klientų pasitenkinimas.

Trumpesne darbo savaite galima pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, taip didinant atsakingų darbdavių konkurencingumą. Atsakingi darbdaviai patiria mažesnius kaštus dėl sumažėjusios darbuotojų kaitos. Taip pat pastebima ekologinė nauda. Keturių darbo dienų eksperimentai Jungtinėje Karalystėje penktadaliu sumažino anglies dioksido emisijas. Žmonėms nevažiuojant į ir iš darbo, miestuose sumažėjo spūsčių kiekis, taip pat sutaupoma darbovietės palaikymui reikalinga energija. Pastebimas ir darbo bei asmeninio gyvenimo geresnis suderinamumas. Trumpesnė darbo savaitė suteikia lankstumo, leidžiančio darbuotojams pasirūpinti vaikais ir kitais šeimos nariais, taip pat išnaudoti laisvą laiką mokymuisi ar kvalifikacijos tobulinimui.

4 dienų arba trumpesnės nei 40 valandų darbo savaitės vienas iš trūkumų yra darbuotojų poreikio ir kaštų išaugimas. Tam tikrose srityse, kur būtinas nepertraukiamas darbas, pvz., socialinių paslaugų, kur reikalinga nuolatinė darbuotojo priežiūra, ar kituose sektoriuose, 4 dienų ar trumpesnė nei 40 valandų darbo savaitė pareikalaus samdyti daugiau darbuotojų, o tai reikš išaugusius kaštus. Taip pat darbuotojai gali jausti didesnę įtampą, nes jiems reikės padaryti tą patį darbą ir pasiekti tuos pačius rezultatus per trumpesnį laiką“, – įžvalgomis dalinosi SADM komunikacijos skyrius.

POPULIARIAUSIOS NAUJIENOS

Pasiruošę puikiems kandidatams?

Pradėkite kandidatų atrankas su mumis ir mėgaukitės:

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl IT, data, marketingo ir inžinerijos įmonės renkasi House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP