2024 m. rinkimų rezultatų naktį „Google“ paieškos „kaip persikelti į Europą“ smarkiai išaugo.

FOTO: Depositphotos

Po 2024 m. JAV prezidento rinkimų ir Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus Amerikoje atsinaujino politinis susiskaldymas, o kartu su juo išaugo ir JAV piliečių susidomėjimas persikėlimu į užsienį. Tiksliau tariant, vis daugiau amerikiečių nukreipia savo žvilgsnius į Europą. Europos Sąjunga, pasižyminti istoriniu žavesiu, progresyvia politika ir santykiniu stabilumu, tapo švyturiu tiems, kurie jaučiasi politiškai ir kultūriškai pasimetę savo tėvynėje.

Pasak „Euronews“, ši tendencija nėra praeinantis etapas. Dabar ES yra pasirengusi priimti naują aukštos kvalifikacijos ir politiškai sąmoningų amerikiečių emigrantų bangą. Šie asmenys ne tik nori pabėgti – jie nori iš naujo kurti savo gyvenimą visuomenėje, kurioje, jų manymu, jų vertybės ir siekiai labiau atitinka vietos kultūrą ir valdymą.

Politika susiduria su asmeninėmis vertybėmis

Užsienyje gyvenančių amerikiečių asociacija (AARO) pažymi, kad šiuo metu užsienyje gyvena daugiau kaip 5,5 mln. amerikiečių, ir šis skaičius nuo 2016 m. nuolat auga. 2025 m. šis pagreitis dar labiau paspartėjo, o Europa pirmauja kaip populiariausia kryptis.

Naujausi duomenys rodo, kad:

- 69 proc. amerikiečių emigrantų išvyksta į užsienį dėl geresnės gyvenimo kokybės.

- 53 proc. respondentų kaip motyvą nurodo politinį klimatą.

- 49 proc. siekia geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

- 48 proc. bėga nuo didelių pragyvenimo išlaidų.

- 56 proc. nori kultūrinio praturtėjimo ir nuotykių.

Daugelis amerikiečių jaučiasi susvetimėję dėl didėjančios poliarizacijos ir ieško pažangesnės, stabilesnės aplinkos. Remiantis „Greenback Expat Tax Services“ ir AARO apklausų duomenimis, 53 proc. neseniai emigravusių JAV gyventojų politines priežastis nurodo kaip pagrindinį savo persikėlimo motyvą. Ypač mobilios yra jaunosios kartos. Tūkstantmečio ir Z kartos specialistai, nusivylę JAV poliarizuota aplinka ir sisteminėmis problemomis, renkasi Europos socialinę demokratiją, beveik nemokamą viešąją sveikatos priežiūrą, miestus, kuriais galima vaikščioti pėsčiomis, ir subalansuotą gyvenimo būdą.

Lietuvos politikos mokslininkas, profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad jau dabar amerikiečiai keliasi į Kanadą. Visgi Europa jiems yra didesnis iššūkis. „Iš tikro jau galime pamatyti pirmuosius ženklus, kad kai kurie amerikiečiai keliasi į Kanadą. Ypač tai gali būti aktualu intelektualams, universitetų dėstytojams ar nevyriausybių organizacijų darbuotojams – vieniems dėl demokratijos ir laisvių susitraukimo JAV, kitiems – dėl prarastų darbų. Persikėlimas į Europą daugumai amerikiečių gali būti didesnis iššūkis. Matyt, apie persikėjimo galimybę visų pirma svarstys lankstesnių profesijų žmonės, kurie daugiau keliauja, žino atskirų Europos šalių specifiką ir skirtumus. Tikėtina, kad tokių migrantų daugiau sulauks Jungtinė Karalystė ar Airija – dėl galimybės laisvai bendrauti anglų kalba, o kai kurie ir dėl savo protėvių šaknų. Gali būti, kad kai kurie universitetai ar tyrimų centrai Europoje tikslingai bandys pritraukti amerikiečių mokslininkus, tai gali būti netikėtas, galbūt pirmą kartą istorijoje fiksuojamas priešingos krypties „smegenų nutekėjimas“, – komentavo T. Janeliūnas.

Nuo „Tweets“ iki bilietų: Trumpo poveikis

2024 m. rinkimų rezultatų naktį „Google“ paieškos „kaip persikelti į Europą“ smarkiai išaugo. Nekilnojamojo turto agentūros, imigracijos teisininkai ir net darbo skelbimų portalai visoje Europoje pranešė apie didžiulę JAV gyvenančių klientų paklausą.

Sifted.eu nustatė, kad technologijų sektorius yra viena iš pagrindinių šios migracijos tendencijos grupių. Nusivylę Silicio slėnio specialistai vis dažniau dairosi į tokius miestus kaip Berlynas, Amsterdamas ir Lisabona. Šie miestai ne tik siūlo gyvybingą skaitmeninę ekonomiką, bet ir remia inovacijas bei nuotolinį darbą stabiliomis ir pažangiomis politinėmis sąlygomis.

Vokietijoje, priklausomai nuo šaltinio, amerikiečių emigrantų gali būti iki 400 tūkst. Jie susitelkę tokiuose miestuose kaip Berlynas ir Frankfurtas.

FOTO: P. Peleckio

Europos galimybės ir iššūkiai

Turizmo duomenys rodo, kad 2024 m. Europoje apsilankys 40,2 mln. amerikiečių. Daugeliui šis turistinis vizitas pasėjo sėklą. Pirmiausia – atostogos, paskui darbas nuotoliniu būdu, vėliau – ilgalaikė gyvenamoji vieta. Populiarėjant skaitmeninių klajoklių vizoms, tokiose šalyse kaip Portugalija, Ispanija ir Italija vis daugiau amerikiečių nuo trumpalaikių vizitų pereina prie visiško persikėlimo.

Ši migracijos banga ES teikia ir vilčių, ir spąstų. Tai protų antplūdžio galimybė – talentų, investicijų ir verslumo antplūdis. Amerikiečių specialistai užpildo technologijų, sveikatos priežiūros, švietimo ir meno sričių spragas.

Tokie miestai kaip Paryžius, Lisabona ir Amsterdamas tampa daugiakultūriniais inovacijų centrais. Tačiau nekontroliuojama migracija taip pat gali prisidėti prie būsto trūkumo ir kultūrinės trinties. Neseniai Lisabonoje kilusi būsto krizė, kurią iš dalies lėmė emigrantų paklausa, yra sektinas pavyzdys.

Tai, kas atsiranda 2025 m., yra daugiau nei reakcingas judėjimas – tai yra amerikietiškos svajonės pertvarkymas. Tai ne tik siekis pabėgti nuo politikos. Tai – ieškojimas vietų, kur darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra reali, sveikatos priežiūra nesužlugdo šeimų, o demokratija veikia.

Daugeliui žmonių Europa siūlo būtent tai.

Naujoji amerikietiška svajonė

Amerikos migracijos banga po 2024 m. yra ne tik geopolitinio radaro blyksnis – tai ilgalaikis pilietybės, priklausomybės ir siekių apibrėžimas iš naujo. Europa su savo infrastruktūra, kultūrine įvairove ir socialinėmis sistemomis yra derlinga dirva naujam Amerikos tapatybės skyriui.

Amerikiečiams ir toliau ieškant naujo gyvenimo užsienyje, ES iššūkis bus teisingai integruoti šiuos migrantus – skatinti abipusį augimą nepakenkiant vietos stabilumui. Jei tai bus daroma tinkamai, šie transatlantiniai santykiai gali tapti viena iš svarbiausių šio dešimtmečio pasaulinių istorijų.

- Padedant Silvijai Aksiutinaitei

FOTO: Depositphotos

Tomas Janeliūnas

Kur eina amerikiečiai?

Remiantis Užsienyje gyvenančių amerikiečių asociacijos (AARO) migracijos statistiniais duomenimis:

- Vokietija: ~153 tūkst. amerikiečių;

- Prancūzija: ~107 tūkst.;

- Italija: ~89 tūkst. amerikiečių;

- Ispanija: ~68 tūkst.;

- Nyderlandai: Ispanijos: 1,8 mln: ~50 tūkst.

Nors Jungtinė Karalystė nėra ES narė, ji vis tiek užima aukščiausią vietą Europoje - joje gyvena daugiau nei 170 tūkst. emigrantų iš JAV.

Vien Prancūzija 2024 m. amerikiečiams išdavė daugiau kaip 13 tūkst. naujų leidimo gyventi šalyje kortelių – 5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Vokietijoje, priklausomai nuo šaltinio, amerikiečių emigrantų gali būti iki 400 tūkst. Jie susitelkę tokiuose miestuose kaip Berlynas ir Frankfurtas.