Kiek uždirba geriausi Europos įmonių vadovai?

Nenuostabu, kad vadovai uždirba daugiau nei kiti įmonės darbuotojai, tačiau atotrūkis yra stulbinantis.

Ąžuolas L. Adlys

26/05/2025 4min skaitymo

2023 m. didžiausių Europos įmonių vadovai vidutiniškai uždirbo 4,15 mln. eurų. Tai 110 kartų daugiau nei vidutinis darbuotojo atlyginimas.

FOTO: Scanpix

Šiais laikais generalinio direktoriaus pareigos yra statuso ženklas. Jis sako, kad jo turėtojas yra įmonės viršūnėje. „Mercer“ 2024 m. tyrimo „Valdybos ir vadovų atlyginimai Europoje“ rezultatai rodo, kad vadovų pajamos tikrai atspindi jų suvokiamą svarbą. 2023 m. didžiausių Europos įmonių vadovai vidutiniškai uždirbo 4,15 mln. eurų. Tai 110 kartų daugiau nei vidutinis darbuotojo atlyginimas.

Ataskaita parengta remiantis 100 didžiausių organizacijų, įtrauktų į STOXX 600 indeksą 2024 m. sausio 1 d. (Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje), duomenimis. Skaičius 4,15 mln. eurų yra ne bazinis atlyginimas, o visas atlyginimas, įskaitant premijas. Palyginimui, vidutinis Europos darbuotojas uždirbo 37 863 eurus.

Premijos gerokai padidino vadovų uždarbio galimybes

Vidutinis generalinio direktoriaus atlyginimas siekė 1,571 mln. eurų, o didžiausia gauta premija – 244 proc. Tai didelis potencialas padidinti savo uždarbį, tačiau faktinė generalinių direktorių uždirbtų premijų mediana buvo 82 proc., todėl vidutinės bendros pajamos siekė 4.147.440 Eur. Tačiau vien bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija didesnė nei 200 mlrd. eurų, atlyginimų mediana buvo 2 mln. eurų.

Ataskaitoje taip pat pateikiami viršutinio ir apatinio uždirbančiųjų kvartilio duomenys. Apatinio kvartilio vidutinis darbo užmokestis buvo 1.328.000 Eur, o viršutinio kvartilio – 1.896.000 Eur. Šie skaičiai rodo, kad kai kurie daugiausiai uždirbantys vadovai iš viso galėjo gauti daugiau nei 5 mln. eurų.

Atstovavimas pagal šalis

Jungtinė Karalystė (20), Prancūzija (20) ir Vokietija (19) sudarė 59 iš 100 didžiausių įmonių, o Italija ir Ispanija sąraše turėjo atitinkamai aštuonias ir keturias įmones. Šių šalių ekonomikos yra penkios didžiausios Europoje, tačiau, nepaisant to, Šveicarija užėmė ketvirtą vietą pagal atstovavimą – 14 įmonių.

Suskirsčius atlyginimų medianas pagal šalis, didžiausias atlyginimas buvo Vokietijoje – 1,455 mln. eurų, po to – Švedijoje (1,36 mln. eurų) ir Prancūzijoje (1,275 mln. eurų). Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis siekė 1,138 mln. eurų, o Italijoje – 1,1 mln. eurų.

Paryžius.

FOTO: Depositphotos

Savo pareiškime ETUC taip pat pažymėjo, kad žmonės, nepatenkinti savo darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis bei jaučiantys, kad turi mažai įtakos savo darbui, turi didesnę tikimybę prarasti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, kurios leidžia tokiai padėčiai tęstis.

Vidutinis darbo užmokestis ES valstybėse narėse labai skiriasi. Prancūzija (42662 Eur) ir Slovėnija (33081 Eur) yra dvi šalys, kurių vidutinis darbo užmokestis yra arčiausiai ES vidurkio (37863 Eur), tuo tarpu Liuksemburgas su 81064 Eur yra lentelės viršuje. Bulgarija yra priešingoje skalės pusėje – jos vidurkis tesiekia 13503 eurus.

Turto pasiskirstymas Europoje atspindi bendrą pasaulinę tendenciją. 10 proc. turtingiausių gyventojų valdo stulbinančią 67 proc. žemyno turto dalį, o 50 proc. mažiausiųjų – vos 1,2 proc.

- Padedant Silvijai Aksiutinaitei

Įvertinus premijų išmokėjimo normas, Prancūzijoje atlyginimo mediana buvo 4,22 mln. eurų, o Jungtinėje Karalystėje – 2,8 mln. eurų. Taip pateikus duomenis gali atrodyti, kad Prancūzijos įmonių vadovai gerokai daugiau uždirba nei jų kolegos JK, tačiau svarbu pažymėti, kad šie skaičiai yra tik į ataskaitą įtrauktų įmonių ir gali skirtis priklausomai nuo imties dydžio ir sudėties.

Vidutinis metinis darbo užmokestis 2023 m.

ŠALTINIS: OECD

Pokyčių poreikis

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) teigia, kad toks didelis turtinis atotrūkis tarp vidutinio darbuotojo ir įmonių hierarchijos viršūnėje esančių asmenų kenkia ne tik ekonomikai, bet ir demokratijai.

„Nepadorus vadovų ir darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas rodo, kad mums skubiai reikia atkurti ekonomikos pusiausvyrą didinant dirbančių žmonių, gaunančių kolektyvinėmis sutartimis nustatytą darbo užmokestį, skaičių. Teisingesnis darbo užmokestis padidintų konkurencingumą ir padėtų panaikinti darbo jėgos trūkumą Europoje“, – teigė ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.