Galbūt darbo vieta neegzistuoja, galbūt ji niekada nebus užimta. Bet kokiu atveju, darbo paieškos tampa dar labiau liūdinančios.

Ąžuolas L. Adlys

3/23/2025 4min skaitymo

Statistika rodo, kad netikrų darbo skelbimų sukčiavimo atvejai visame pasaulyje sparčiai daugėja. 2024 m. pirmąjį pusmetį šis sukčiavimo būdas sudarė 18 % visų finansinių apgaulių, o Lietuvoje – 15 % sukčių aukų patikėjo netikrais darbo pasiūlymais.

FOTO: Depositphotos

Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje ieškantys darbo daugiausia kreipiasi į internete skelbiamas darbo vietas. Visi, kurie kada nors tai darė, yra gavę nemažai atmetimo laiškų, bet taip pat yra patyrę ir visišką ignoravimą. Įdarbinimo platforma „Greenhouse“ atliko tyrimą ir dabar gali paaiškinti šį reiškinį (bent jau kai kuriais atvejais): iki 22 proc. internetinių darbo skelbimų yra netikri.

Kodėl įmonės skelbia netikrus darbo skelbimus?

Šiuo atveju žodis „netikras“ reiškia, kad skelbiamas darbas iš tikrųjų neegzistuoja arba kad įmonė neketina jo užimti – bet kokiu atveju, ne su internetu besikreipiančiu kandidatu. Tačiau kodėl reikia skelbti darbo skelbimus apie pareigas, kurios nėra laisvos? Įmonės taip gali elgtis norėdamos parodyti, kad jos auga, arba norėdamos pagauti ypač išskirtinius kandidatus, kurie yra pernelyg geri, kad būtų galima jų atsisakyti.

Kita priežastis – noras laikytis teisinių reikalavimų dėl sąžiningos įdarbinimo praktikos, net jei kandidatas jau atrinktas iš įmonės darbuotojų arba dėl asmeninių ar profesinių įmonės ryšių. Kai kurios įdarbinimo agentūros taip pat gali skelbti apie neegzistuojančias darbo vietas, kad galėtų sukaupti stiprių kandidatų portfelį ir pasiūlyti jį potencialiems klientams.

Dirbtinis intelektas ir biudžeto mažinimas jau ir taip apsunkina darbuotojų įsidarbinimo galimybes, todėl dėl šių vadinamųjų „darbo vietų vaiduoklių“ darbo ieškančius dar labiau slegia visas procesas.

Didėjanti problema

Bendrovė „Greenhouse“ nustatė, kad iš jų klientų, samdančių darbuotojus technologijų, finansų ir sveikatos priežiūros srityse, 18-22 proc. 2024 m. paskelbtų darbo vietų niekada nebuvo užpildytos. Tokios platformos kaip „Greenhouse“ ir „LinkedIn“ pradėjo tikrinti darbo skelbimus, kad padėtų darbo ieškotojams atpažinti tikrus skelbimus.

Įmonės naudoja „Greenhouse“ programinę įrangą darbo skelbimams kurti, kurie vėliau skelbiami jų pačių svetainėse arba darbo skelbimų lentose, pavyzdžiui, „Indeed“. Todėl „Greenhouse“ gali matyti, kada skelbimas buvo paskelbtas ir kas buvo įdarbintas tam tikroms pareigoms atlikti. „Greenhouse“ pastebėjo, kad „vaiduoklių“ darbo skelbimų praktika yra šokiruojančiai paplitusi.

Beveik 70 proc. įmonių, kurios naudojasi „Greenhouse“ paslaugomis, 2024 m. antrąjį ketvirtį paskelbė bent vieną netikrą darbo skelbimą, o 15 proc. įmonių pusė jų paskelbtų darbo vietų liko neužpildytos. Labiausiai nukentėjo statybos, meno, maisto ir gėrimų pramonės sektoriai.

Rinkodaros agentūros „Linkedist“ projektų vadovė Simona Jazdauskaitė teigia, kad „LinkedIn“ platformoje egzistuoja nemažai netikrų darbo skelbimų, tačiau, specialistės teigimu, galima gerokai sumažinti jų skaičių. „Netikrų darbo skelbimų problema egzistuoja ir LinkedIn, tačiau algoritmai, vartotojų atsiliepimai ir profesionali bendruomenė padeda gerokai sumažinti jų skaičių, lyginant su kitomis darbo paieškos platformomis. LinkedIn skatina darbdavius patvirtinti savo įmonės puslapius, o įtartinus skelbimus naudotojai gali pranešti platformos administracijai“, – komentavo S. Jazdauskaitė.

FOTO: Asmeninio albumo nuotrauka

Patarimai ieškantiems darbo

Darbo ieškantys asmenys gali imtis kelių veiksmų, kad išvengtų laiko švaistymo netikriems darbo skelbimams. Ieškokite skelbimų, kurie yra patikrinti prieglobos platformos, ir patikrinkite darbdavių atsakymų dažnumą bei laiką, jei tokia informacija yra prieinama.

Saugokitės skelbimų, kuriuose nėra laiko žymos arba kurie buvo paskelbti prieš kelis mėnesius, nes didelė tikimybė, kad pareigos jau užimtos, bet skelbimas dar nepanaikintas. Jei darbo vieta yra nurodyta tokioje svetainėje kaip „Indeed“ ar „LinkedIn“, bet ne pačios įmonės svetainėje, laikykite tai įspėjimu. Vienas iš būdų tai išsiaiškinti – paskambinti arba parašyti elektroninį laišką tiesiogiai į įmonę ir pasiteirauti apie pareigybės statusą.

S. Jazdauskautė taip pat pasidalijo keletu naudingų patarimų. „Patikrinkite, ar skelbime pateikta aiški informacija apie įmonę, pareigas ir atlyginimą. Peržiūrėkite įmonės LinkedIn puslapį – ar jis patvirtintas, ar vykdoma reguliari komunikacija, ar matomi darbuotojai. Venkite skelbimų, kurie skamba per gerai, reikalauja asmeninių duomenų ar nukreipia į neaiškius puslapius. Atkreipkite dėmesį, ar darbo pasiūlymas pateikiamas per oficialų įmonės kanalą, o ne per naujai sukurtą ar abejotiną profilį“, – pridūrė specialistė.

Senas posakis „svarbu ne tai, ką žinai, o tai, ką pažįsti“ dabartinėje darbo rinkoje tinka kaip niekada. Glenas Lovelandas, Arizonos valstijos universiteto Thunderbird School of Global Management vyresnysis karjeros mokytojas, sako, kad šiandien darbo pažintys yra svarbesnės nei bet kada anksčiau. „Autentiški santykiai yra tvarios sėkmės pagrindas. Laikai, kai į darbo skelbimų portalus buvo tiesiog įkeliami gyvenimo aprašymai ir tikimasi geriausio, sparčiai nyksta.“

- Padedant Patrick Conroy ir Silvijai Aksiutinaitei

Laisvos darbo vietos (17 lentelė)

ŠALTINIS: Valstybės duomenų agentūra

Simona Jazdauskaitė

POPULIARIAUSIOS NAUJIENOS

Pasiruošę puikiems kandidatams?

Pradėkite kandidatų atrankas su mumis ir mėgaukitės:

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl IT, data, marketingo ir inžinerijos įmonės renkasi House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP