Japonijos darbo nutraukimo agentūrų kilimas
Unikalūs kultūriniai, demografiniai ir socioekonominiai veiksniai Japonijoje lėmė naujo reiškinio atsiradimą – darbo nutraukimo (atsistatydinimo) agentūras, kurios atlieka priešingą vaidmenį nei tradicinės įdarbinimo įmonės.
Ąžuolas L. Adlys
2/11/20255 min skaitymo


FOTO: Scanpix/AP Photo/Eugene Hoshiko
Per pastaruosius kelerius metus Japonijoje atsirado vis daugiau agentūrų, kurios teikia pagalbą darbuotojams, norintiems nutraukti darbo santykius. Šios paslaugos leidžia išvengti nemalonių ir įtemptų pokalbių su viršininkais. Kadangi drovumas ir konfliktų vengimas yra įsišakniję Japonijos visuomenėje, šių bendrovių paslaugos šalyje sulaukia didelio susidomėjimo.
Japonijos darbo kultūra pasižymi itin dideliu intensyvumu – garbės ir pareigos jausmas tradiciškai siejamas su ilgomis darbo valandomis ir viršvalandžiais, už kuriuos dažnai nėra tinkamai atlyginama. Toks nuolatinis spaudimas neigiamai veikia darbuotojus – jie patiria nusivylimą, perdegimą, o svarbiausia – stiprų norą palikti darbą.
Tačiau išėjimas iš darbo daugeliui darbuotojų tampa nelengva ir bauginančia užduotimi. Dažną kankina kaltės jausmas dėl galimo darbo sutrikdymo arba baimė, kad vadovas įkalbins juos persigalvoti. Tokiose situacijose gali pagelbėti būtent darbo nutraukimo agentūros, tokios kaip „Exit“. Jos įkūrėjas Toshiyuki Niino pats susidūrė su iššūkiais nutraukiant darbo santykius. Jis bijojo viršininkui atvirai išsakyti savo mintis bei nepasitenkinimą. Dabar „Exit“ per metus išnagrinėja daugiau kaip 10 tūkst. darbo nutraukimo atvejų, o nuolatiniams klientams siūlo 50 proc. nuolaidą, siekiant išlaikyti jų lojalumą konkuruojančių įmonių tarpe.
Ayumi Sekine dirba vienoje iš konkurenčių – „Albatross“. Ji išėjo iš ankstesnio darbo dujų įmonėje, nes manė, kad atlyginimas neatitinka jos aukštų darbo rezultatų. Viršininkas priėmė jos atsistatydinimo prašymą tik po to, kai Ayumi apsipylė ašaromis po tris savaites trukusių pokalbių, kurių metu vadovybė bandė užkirsti kelią jos išėjimui.
Dabar, dirbdama „Albatross“, moteris padeda kitiems pereiti šį sudėtingą procesą. Ji informuoja įmones apie klientų sprendimą nutraukti darbo santykius, suderina paskutinės darbo dienos datą, derasi dėl likusių atostogų išnaudojimo ir įmonės turto grąžinimo. Be to, ji užtikrina, kad įmonės asmeniškai nesusisiektų su jos klientais. Daugeliu atvejų procesas vyksta sklandžiai, tačiau apie 10 proc. atvejų prireikia teisininkų pagalbos, kas neišvengiamai padidina paslaugos kainą.


2025 m. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių skaičius Japonijoje pasieks beveik 22 mln., kai prieš dešimtmetį jų buvo 17 mln.
FOTO: Depositphoto
"Azijietiškose kultūrose yra susiformavęs kuklumas, nuolankumas, nenoras ir negalėjimas pasakyti „ne“ ar kitokios negatyvios informacijos.",- teigia etikos ekspertas, politologas ir Seimo narys Arminas Lydeka.
FOTO: Asmeninė autoriaus nuotrauka
2011 metais Joey La Neve DeFrancesco pasamdė muzikinę grupę, kuris padėjo mesti blogą darbdavį.
ŠALTINIS: Youtube
Japonijoje darbo nutraukimo agentūros sulaukia vis didesnės sėkmės, todėl kai kurie darbdaviai pradeda kreiptis į jas ne tik norėdami spręsti darbuotojų atsistatydinimo klausimus, bet ir ieškodami naujų talentų. Pavyzdžiui, dėl tokių įmonių Tokijo personalo agentūros vadovas Kaoru Yoshida prarado apie dešimt darbuotojų, tačiau galiausiai rado naujų, susisiekęs su tomis pačiomis atsistatydinimo agentūromis.
„Albatross“ vadovas Shinji Tanimoto taip pat sulaukia viršininkų klausimų, kaip visgi išlaikyti darbuotojus. Jo atsakymas paprastas: žmonės nusprendžia palikti darbovietes dėl pernelyg griežtų vadovų, neapmokamų viršvalandžių ir ribotų galimybių pasinaudoti atostogomis.
Jei įmonės laikytųsi Tanimoto patarimų, jo pačio verslas susidurtų su iššūkiais, tačiau šiuo metu atrodo, kad darbo nutraukimo agentūros ir toliau išliks svarbi Japonijos darbo rinkos dalis.
- Padedant Patrick Conroy ir Silvijai Aksiutinaitei
Etikos žinovas, politologas, bei Seimo narys Arminas Lydeka komentuodamas situacija House of People, teigia, kad Lietuvoje tokios agentūros neiškiltų, o mūsų kultūros ir papročių negalima lyginti su japonų. „Azijietiškose kultūrose yra susiformavęs kuklumas, nuolankumas, nenoras ir negalėjimas pasakyti „ne“ ar kitokios negatyvios informacijos. Mes, lietuviai, esame vakarietiškos kultūros atstovai ir jeigu mus gretintų su prancūzais ar italais atrodytume irgi ramūs, kuklūs ir nedrąsūs. Savaime suprantama, kad kiekvienas iš mūsų bendraudami stengiamės būti visiškai laisvi, nepriklausomi, sakyti atvirai bet kokią informaciją, net jeigu ji yra neigiama. Toks bendravimo būdas ir komunikacija yra gerbtina bei sveikintina vakarietiškose kultūrose“, – teigia pašnekovas.
2025 m. vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių skaičius Japonijoje pasieks beveik 22 mln., o prieš dešimtmetį jų buvo 17 mln. 2018 m. vyriausybė prognozavo, kad bendros socialinio draudimo išlaidos, įskaitant pensijų mokėjimus, 2025–2040 m. padidės beveik 60 proc. Politikos formuotojai tai vadina „2025 m. problema“.
Daugiau nei pusė 65–69 metų amžiaus japonų ir daugiau nei trečdalis 70–74 metų amžiaus yra dirbantys. Tačiau sulaukus 75 metų problemų pradeda daugėti. Darbo jėgos dalyvavimas sumažėja iki 12 proc. Sveikatos priežiūros išlaidos smarkiai didėja. Slaugos reikalaujančių gyventojų dalis šokteli nuo 3% 65-74 metų amžiaus iki 12% 75-84 metų amžiaus ir iki 45% vyresnių nei 85 metų amžiaus.
Japonijoje nedarbo lygis siekia tik 2,7 proc., tačiau mažėjantis gimstamumas ir senstanti visuomenė lemia darbo jėgos trūkumą, kas tapo viena pagrindinių verslo problemų šalyje. Praėjusiais metais Japonijoje bankrutavo rekordinis skaičius įmonių – net 313.
Atlyginimai šiemet pirmą kartą pradėjo augti greičiau nei infliacija, tačiau daugelis Japonijos darbdavių vis dar nesugeba arba nenori mokėti algų, reikalingų darbuotojams išlaikyti. Dėl kartų skirtumų, vyresni vadovai tikisi absoliučios darbuotojų ištikimybės nepriklausomai nuo atlyginimų, tačiau darosi akivaizdu, jog laikai pasikeitė.
„Ar Lietuvoje galėtų tokios įstaigos egzistuoti ir būti paklausios? Manau, kad nelabai. Žinoma, bet kokį darbą galima pavesti padaryti kitam, įstaigai ar įmonei. Tačiau mūsų papročiuose ir tradicijose yra sukurta teisinė sistema, kuri sąlygoja, kad labai dažnai žmogus savo apsisprendimą, valios išraišką turi pateikti asmeniškai. Tad ne visada kitas asmuo gali viską padaryti už tą žmogų ir jam niekur nedalyvaujant įforminti atleidimą iš darbo. Teisiškai ne visada tai veiktų, ką jau kalbėti apie tam tikrus emocinius, paprotinius dalykus“, – pridūrė A. Lydeka.
Darbo jėgos dalyvavimas, % tos pačios amžiaus grupės gyventojų, 2022m 25-64 metų amžiaus
ŠALTINIS: OECD





Kokie jūsų HR poreikiai?
Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus
Esame atrinkę daugiau nei 100 skirtingų specialybių
Susipažinkite su puikiais specialistais jau šiandien
Esate pasimetę kandidatų ir ilgų interviu jūroje? Mes visi esame tai patyrę. Ar tai skamba pažįstamai?
TOP ISTORIJOS
Pradėkite atrankas su mumis ir mėgaukitės:
Sveiki!
Išsirinkite iš daugiau nei 24 000 kandidatų
Atliekame 1000+ interviu per metus
Visų lygių programuotojai (ML, AI, LLM)
Kandidatai iš Azijos su €200 mėnesiniu atlyginimu?
Įdarbinome daugiau nei 100 skirtingų specialybių
Pasirinkite jums patogų laiką
Susipažinkite su puikiais specialistais jau šiandien
Kodėl įmonės renkasi
House of People?
Atsiųskite savo žinutę
ir mūsų specialistai su jumis susisieks per 24 valandas.
Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP











Darbo informacija, MB, 303778358,
Palangos g. 4, LT-01402 Vilnius, Lithuania

