Nepaisant daugelį metų trunkančios pažangos, vaikų turėjimas vis dar visą gyvenimą mažina moterų pajamas. Ar lygiateisės tėvystės atostogos galėtų būti sprendimas?

Silvija Aksiutinaitė

9/29/2025 6min skaitymo

Motinystė išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo pajamų nelygybę.

FOTO: Depositphotos

Per pastaruosius dešimtmečius vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas žymiai sumažėjo, tačiau moteriai tapus motina, jis dažnai patiria staigų nuosmukį. Ekonomistai tai jau seniai apibūdina kaip „motinystės baudą“. Nors vyrų uždarbis tapus tėvais dažniausiai išlieka toks pat arba net padidėja, moterys dažnai susiduria su uždarbio augimo sustojimu, mažesniais paaukštinimais ir ilgalaikiu pajamų skirtumu.

Pensilvanijos universiteto Wharton verslo mokyklos ekonomistės Petra Persson naujausi tyrimai parodė, kad motinystė išlieka vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo pajamų nelygybę. Tyrimai rodo, kad net aukštą išsilavinimą turinčios, ambicingos moterys po vaikų gimimo dažnai patiria nuolatinį pajamų mažėjimą. Tai nėra nedidelis, trumpalaikis nuosmukis. Daugeliui tai yra sunkumas, kuris laikui bėgant didėja ir daro įtaką pensijoms, finansinei nepriklausomybei ir ilgalaikiam turtui.

Ši motinystės bauda buvo patvirtinta visose šalyse. Jungtinėje Karalystėje naujausi duomenys parodė, kad motinos uždirba vidutiniškai 302 svarus per savaitę mažiau nei tėvai. Panašus 2023 m. tyrimas parodė, kad motinos uždirba 4,44 svaro mažiau per valandą nei tėvai, net lyginant visą darbo dieną dirbančius darbuotojus. Šis modelis yra nuoseklus: kai atsiranda vaikai, moterų darbo užmokestis stabilizuojasi, o vyrų pajamos toliau auga.

Pažanga mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sustoja, kai gimsta vaikai. Nepaisant ilgametės kovos už vienodą darbo užmokestį, didžiausia kliūtis tebėra nevienodas priežiūros pareigų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų.

Kodėl šis neigiamas poveikis išlieka?

Motinystės neigiamas poveikis yra giliai struktūrinis, kurį lemia keletas veiksnių.

2000-ųjų pradžioje Islandija įvedė vieną iš pažangiausių tėvystės atostogų sistemų pasaulyje.

FOTO: Depositphotos

Lyčių nelygybė brangiai kainuoja pasaulio ekonomikai

Pajamų praradimas yra ne tik moterų problema – tai našta visai ekonomikai. Kai moterų potencialas yra ribojamas sisteminių kliūčių, tai yra ne tik jų, bet ir visos visuomenės nuostolis. Tai kartu yra milžiniškas neišnaudotas produktyvumas, kuris lieka užrakintas, nes motinos yra nustumiamos į šalį kritiniais savo karjeros momentais.

Pasaulio bankas ir EBPO pateikė panašius argumentus: lyčių lygybė nėra tik teisingumo klausimas, tai protinga ekonomika. Lyčių darbo užmokesčio skirtumų panaikinimas galėtų padidinti pasaulio BVP trilijonais. Tačiau, kai moterys yra priverstos mažinti savo karjeros ambicijas tapusios motinomis, nukenčia visos pramonės šakos.

Galutinis rezultatas yra toks, kad moterys patiria dvigubą neigiamą poveikį: praranda pajamas ir turi mažesnes karjeros perspektyvas, o vyrų karjera toliau klesti.

Nuo pat pradžių įpareigojusi tėvus prisiimti lygią atsakomybę už vaikų priežiūrą, Islandija pakeitė visuomenės lūkesčius. 2022 m. paskelbti tyrimai rodo, kad Islandijos modelis ne tik pagerino lyčių lygybę ankstyvojoje vaikų priežiūroje, bet ir sumažino ilgalaikę nelygybę darbo vietoje. Islandijos moterys greičiau grįžta į darbą ir patiria mažiau karjeros sunkumų, palyginti su moterimis šalyse, kuriose atostogų struktūra yra mažiau lygiateisė.

Kultūrinis poveikis yra toks pat svarbus kaip ir ekonominis. Kai abu tėvai imasi atostogų, darbdaviai negali manyti, kad vaikų priežiūra teks vien motinai. Tai mažina diskriminaciją jaunų moterų atžvilgiu. Islandijos sėkmė rodo, kad motinystės bauda nėra neišvengiama – ją galima išspręsti taikant apgalvotą politiką.

Motinystės neigiamas poveikis yra giliai struktūrinis.

ŠALTINIS: OECD

Islandijoje – bendros atsakomybės modelis

Tačiau situacija nėra visiškai beviltiška. Kai kurios šalys surado būdų, kaip sumažinti motinystės neigiamą poveikį moters karjerai, pertvarkydamos šeimos atostogų politiką ir kultūrinius lūkesčius. Islandija dažnai minima kaip lyderė šioje srityje.

2000-ųjų pradžioje Islandija įvedė vieną iš pažangiausių tėvystės atostogų sistemų pasaulyje: trys mėnesiai skirti motinoms, trys mėnesiai skirti tėvams ir trys mėnesiai bendri, visi apmokami 80 proc. atlyginimo. Svarbu tai, kad tėvo kvota buvo „naudok arba prarask“. Ši sistema parodė, kad vyrai turi stiprų motyvą imti atostogas, ir tai greitai tapo norma.

1. Karjeros pertraukos: moterys dažniau nei vyrai po vaiko gimimo imasi ilgesnių atostogų arba sumažina darbo valandas. Tai turi įtakos paaukštinimams, mokymosi galimybėms ir ilgalaikiam uždarbio augimui.

2. Šališkumas darbo vietoje: darbdaviai dažnai mano, kad motinos yra mažiau atsidavusios darbui, net jei jos dirba tiek pat valandų, kiek ir vyrai. Šis šališkumas buvo užfiksuotas vykdomuose tyrimuose, kuriuose identiški gyvenimo aprašymai su pastaba apie tėvystę buvo vertinami skirtingai priklausomai nuo lyties.

3. Lankstumo spąstai: nors lankstus ir ne visos darbo dienos darbas leidžia moterims suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, valandinis atlyginimas dažnai yra mažesnis, taip pat sumažėja paaukštinimo galimybės.

4. Tėvystės premija: įdomu tai, kad vyrai dažnai gauna „tėvystės premiją“. Darbdaviai tėvus laiko stabilesniais, atsakingesniais ir atsidavusiais savo darbui, todėl kartais jiems padidinamas atlyginimas arba jie greičiau paaukštinami.

Jungtinė Karalystė yra puikus pavyzdys, kiek dar toli gali nueiti visuomenė. Remiantis „The Guardian“ duomenimis, 2025 m. motinos uždirbo 302 svarus per savaitę mažiau nei tėvai. Tai sudaro daugiau nei 15 tūkst. svarų per metus – stulbinanti suma.

Dar labiau stebina tai, kad šis skirtumas išlieka ilgą laiką. Tyrimai rodo, kad motinų ir neturinčių vaikų moterų darbo užmokesčio skirtumas gali išlikti dešimtmečius, netgi ilgai po to, kai vaikai užauga. Tai reiškia, kad šis skirtumas nėra tik trumpalaikės vaikų priežiūros išlaidos – jis tampa ilgalaike finansine nelygybe, turinčia įtakos pensijoms.

Žvilgsnis į ateitį

Motinystės neigiamas poveikis moters karjerai atrodo esąs sunkiai įveikiamas, tačiau jis nėra nepakeičiamas. Islandijos pavyzdys rodo, kad kai abu tėvai gali prisiimti vienodą atsakomybę, neigiamas poveikis sumažėja. Kitos Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Švedija ir Norvegija, sėkmingai sekė panašiu keliu.

Kitoms pasaulio šalims iškyla dvejopas iššūkis: pertvarkyti politiką ir pakeisti kultūrines nuostatas. Tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir JAV, kur atostogos dažnai yra trumpos arba ne vienodai paskirstytos, motinos ir toliau neša neproporcingai didelę naštą.

Motinystė ar karjera? Islandija parodė, kad galima turėti abu

Motinystė neturėtų būti susijusi su visą gyvenimą trunkančiu darbo užmokesčio sumažinimu. Tačiau visame pasaulyje tai tebėra viena iš svarbiausių lyčių nelygybės priežasčių. Jungtinės Karalystės statistiniai duomenys ir dešimtmečius trukę tyrimai patvirtina tą patį: moterų pajamos sustingsta, kai jos susilaukia vaikų, o vyrų pajamos toliau auga.

Tačiau Islandijos pavyzdys suteikia vilčių. Įvędus privalomas lygiateises tėvystės atostogas ir pakeitus kultūrines nuostatas, pasirodo, finansinės ir socialinės nuobaudos galima išvengti. Visuomenės, norinčios išlaisvinti visą moterų potencialą ir gauti ekonominės naudos, tikrai gali sekti šiuo pavyzdžiu.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė „House of people“ teigia, kad nepakanka vien keisti įstatymus – reikia diegti visuomenei priimtinas pozityvias praktikas. „Įstatymai patys neveikia – jeigu yra vidinis nusiteikimas, kad čia ne visai tėčio reikalas vaiką prižiūrėti, atsiranda daug pasiteisinimų – vyrai nesugeba ar šeimai reikia pinigų, tad vyro išėjimas priežiūros atostogų tampa iššūkiu ir t.t. Gali ir pritrūkti paslaugų, kad šeima galėtų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Jeigu nėra nuostatos, kad svarbu įsitraukti abiems tėvams, tai vien teisinių priemonių nepakanka.

Islandija jau ilgus metus taiko neperleidžiamų atostogų schemą, iš esmės jau yra išaugusi jaunų vyrų karta, kurių tėvai turėjo lygiavertes vaikų priežiūros atostogas. Tad tai labiau kultūriškai normalizuota. Mes gyvename visuomeneje, kur reikia įrodinėti, kad tai labai svarbu ir reikia tas praktikas keisti.

Mūsų visuomenėje rūpinimosi darbas yra nuvertinamas. Manau, kad tai dar viena iš priežasčių, kodel taip sunku įdiegti priimtinas pozityvias praktikas diegti. Atrodo, kad, jeigu vyras ima tas priežiūros atostogas, atlieka taip vadinamą socialinės reprodukcijos darbą, jo statusas sumenksta.

Šio darbo mes nematome, nevertiname – net jeigu jis tampa profesija – pavyzdžiui, slaugytojai, soc. darbuotojai ir pedagogai. Tai yra mažai apmokamas darbas, taip pat atrodo, kad jis savaime pasidaro. Ši nuostata irgi labai svarbi – mes kaip visuomenė, turime daugiau apie tai kalbėti, koks yra svarbus socialinės reprodukcijos darbas. Apskritai suprasti, kad tai yra darbas. Nesvarbu, kad rūpinamės šeimos nariais. Tai yra darbas, reikalaujantis daug laiko ir emocinės energijos. Atsiranda ir tam tikros finansinės ir socialinės nuobaudos už tai, kad šį darbą atlieki – ir tai yra nelogiška. Taigi, mūsų nuostatos labai daug ką lemia – ar mes siūlomomis schemomis pasinaudosime, ar toliau eisime sena vaga ir nieko nenorėsime keisti“, – sako M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

FOTO: Ligita Vaitkutė

Pasiruošę puikiems kandidatams?

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl augančios įmonės renkasi
House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP