Europos valstybės jau išleidžia daugiau nei 100 milijardų eurų nedarbingumo kompensacijoms
Tiek įmonės, tiek vyriausybės nori sumažinti didėjančias išlaidas, susijusias su nedarbingumo atostogomis. Tačiau liga yra gyvenimo dalis, o nedarbingumas – darbo pasaulio dalis.
Ąžuolas L. Adlys
1/20/20254 min skaitymo


JK darbo užmokesčio augimas pirmą kartą pakilo per daugiau nei metus, tačiau ženklai rodo, kad darbo rinka nuolat vėsta, didėjant netikrumui dėl naujausių biudžeto priemonių.
PHOTO: Scanpix/Alamy Stock Photos
Pradėkime nuo Norvegijos kur nedarbingumo dienos yra ypač svarbios. Norvegijos darbuotojai pasiima daugiau šių dienų nei bet kur kitur Europoje, o nedarbingumas šioje šalyje per 15 metų pasiekė iki šiol nematytą lygį.
Visa tai brangiai kainuoja įmonėms, kurios kaltina, jų manymu, pernelyg dosnią išmokų sistemą – joje su sveikata susijusios išmokos yra didesnės nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Norvegijos pensijų ir draudimo bendrovės „Storebrand ASA“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Oddas Arildas Grefstadas, kalbėdamas apie pravaikštas, teigia, kad našumas mažėja dėl laiko ir pastangų, investuojamų į laikinų darbuotojų įdarbinimą, taip pat dėl to, kad likusiems darbuotojams tenka atlikti kompensacijas.
Kitose Europos šalyse ši tendencija taip pat auga. Kritikai kaip neigiamą veiksnį jie įvardija ir didėjantį supratimą apie stresą ir psichikos sveikatą, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, nes tai gali paskatinti žmones skirti daugiau laiko pasirūpinti savimi.
Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m. darbingo amžiaus „ekonomiškai neaktyvių“ žmonių skaičius padidėjo 800 tūkst. Ilgalaikis nedarbingumas dėl ligos daro 33 mlrd. svarų sterlingų per metus neigiamą poveikį šalies produktyvumui, todėl ministras pirmininkas Keiras Starmeris neseniai pristatė naują planą, kuriuo siekiama palengvinti šią naštą ir grąžinti žmones į darbą.
Vokietijos darbdaviai 2023 m. nedarbingumo atostogoms išleido 77 mlrd. eurų, t. y. dvigubai daugiau nei 2010 m. Vyriausybė apskaičiavo, kad visos šios nedarbingumo dienos šaliai kasmet kainuoja apie 200 mlrd. eurų nuostolių.
Šiuo klausimu Prancūzijos vyriausybė pradėjo imtis drastiškesnių priemonių. Ji ne tik pradėjo susisiekti su asmenimis, kurie nedarbingumo atostogose buvo ilgiau nei 18 mėnesių, ir bando susitarti dėl jų grįžimo į darbą, taip pat sugriežtino nedarbingumo pažymėjimų sistemą. Taip pat siūloma sumažinti kompensacijas už trumpesnį nei aštuonių dienų nedarbingumą, kuris pagrįstai sulaukė pykčio. „Nustokite stigmatizuoti sergančiuosius“ – tokią žinią skelbia UNSA profesinė sąjunga.
Kartu su Starmerio planu grąžinti žmones į darbą Jungtinė Karalystė pristato ir kitas darbuotojų teisių gerinimo priemones, kurios taip pat išplės galimybes gauti ligos pašalpą. Nors tai įmonėms gali kainuoti iki 4,5 mlrd. svarų sterlingų per metus, tikimasi, kad geresnė darbuotojų gerovė iš dalies kompensuos šias išlaidas.
Sveikatos išmokos dažnai būdavo ginčytinas klausimas, o atsižvelgiant į dabartinę padėtį Europoje ir būtinybę vyriausybėms imtis veiksmų, padėtis artimiausiu metu nepasikeis.
- Padedant Patrick Conroy ir Silvijai Aksiutinaitei
Panaši situacija vyrauja ir Lietuvoje, kur išmokų sistema yra dosni, ypač žmonėms, netekusiems darbo, greitai ieškoti kitos darbo vietos finansiškai neapsimoka. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad šalyje bandyta vykdyti reformą, tačiau vien to nepakanka.
„Pirmas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie Lietuvos situaciją, kad Lietuvoje yra aukščiausi visoje Europoje vadinami "nedarbo spąstai". Nedarbo spąstai yra santykinis rodiklis, kuris parodo bedarbio gaunamas išmokas, ne tik nedarbo išmokas, bet ir įvairias kompensacijas, susijusias su užimtumo situacija. Šis rodiklis parodo santykinį gaunamų išmokų dydį ir atlyginimą „į rankas“, kurį žmogus galėtų gauti. Kadangi Lietuvoje nedarbo išmokų sistema yra tokia, kad kas tris mėnesius gaunama nedarbo išmoka mažėja, tai pirmuosius tris mėnesius 67 proc. vidutinio atlyginimo (du trečdalius vidutinio atlyginimo) galinčiam uždirbti žmogui pasitaiko situacijų, kai nedarbo išmoka yra aukštesnė, negu jo potencialios pajamos. Tai reiškia, kad žmogui finansiškai neapsimoka pirmuosius tris mėnesius pradėti dirbti.
Lietuvoje nedarbo išmokų sistema yra ganėtinai dosni, buvo vykdoma užimtumo reforma, kurią vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ji buvo nukreipta daugiau į persikvalifikavimą, į kovą su šešėliu, bet ji neišsprendė nedarbo statusų problemos. Taigi, užimtumo situacija Lietuvoje dar nėra tragiška, bet pastaraisiais metais nedarbo lygis didėja ir jau viršija Europos sąjungos vidurkį, tad Socialinės politikos vykdytojams reikėtų atkreipti dėmesį į nedarbo išmokas“, – sako L. Marcinkevičius.
Ši problema kelia didelį galvos skausmą vyriausybėms, kurios iš esmės nori pakeisti šią tendenciją ir sugrąžinti žmones į darbą. Nors jos ir nori sumažinti išmokas ir įvesti griežtesnę neatvykimo į darbą pateisinimo kontrolę, jos puikiai supranta, kad netinkamas subtilių situacijų, susijusių su fizine ir psichine sveikata, sprendimas gali turėti pražūtingų pasekmių tam, kaip jas vertina visuomenė.
EBPO Paryžiuje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad sprendimas nėra toks paprastas, kaip nedarbingumo dienų skaičiaus mažinimas ar darbuotojų skatinimas ateiti į darbą, kai jie nesijaučia geriausiai. Jie nustatė, kad atvykimas į darbą sergant du-tris kartus labiau kenkia produktyvumui nei buvimas namuose.


Užimtumo situacija Lietuvoje dar nėra tragiška, bet pastaraisiais metais nedarbo lygis didėja ir jau viršija Europos sąjungos vidurkį.
PHOTO: Deposit photos
ŠALTINIS: Valstybės Duomenų Agentūra
ŠALTINIS: Valstybės Duomenų Agentūra
Valstybinio socialinio draudimo ligos išmokos (pašalpos) atvejų skaičius
ŠALTINIS: Valstybės Duomenų Agentūra
Asmenų, kurių veikla dėl sveikatos sutrikimų per paskutinius bent 6 mėnesius buvo ar nebuvo apribota, užimtumo lygis | proc.
Nelaimingi atsitikimai darbe pagal nedirbtų dienų skaičių



Kokie jūsų HR poreikiai?
Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus
Esame atrinkę daugiau nei 100 skirtingų specialybių
Susipažinkite su puikiais specialistais jau šiandien
Esate pasimetę kandidatų ir nesibaigiančių interviu jūroje? Mes visi esame tai patyrę. Ar tai skamba pažįstamai?
TOP ISTORIJOS
Pradėkite atrankas su mumis ir mėgaukitės:
Sveiki!
Išsirinkite iš daugiau nei 24 000 kandidatų
Atliekame 1000+ interviu per metus
Visų lygių programuotojai (ML, AI, LLM)
Kandidatai iš Azijos su €200 mėnesiniu atlyginimu?
Įdarbinome daugiau nei 100 skirtingų specialybių
Pasirinkite jums patogų laiką
Susipažinkite su puikiais specialistais jau šiandien
Kodėl įmonės renkasi
House of People?
Atsiųskite savo žinutę
ir mūsų specialistai su jumis susisieks per 24 valandas.
Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP











Darbo informacija, MB, 303778358,
Palangos g. 4, LT-01402 Vilnius, Lithuania

