Nedarbo lygis yra istoriškai žemas, o migracija skatina darbo jėgos augimą, todėl ES darbo rinka yra stipri, tačiau vyksta gilesni struktūriniai pokyčiai.

Silvija Aksiutinaitė

5/02/2025 4min skaitymo

Nors skaičiai nuteikia optimistiškai, atidžiau pažvelgus galima įžvelgti gilesnes tendencijas, pavyzdžiui, didėja priklausomybė nuo migrantų darbo jėgos.

FOTO: Depositphotos

2025 m. Europos darbo rinka ir toliau rodo netikėtą stiprybę, nepaisant prognozių apie didėjantį nedarbą, dabartinį geopolitinį neapibrėžtumą ir struktūrinius demografinius iššūkius. Remiantis naujausiais duomenimis, 2025 m. Liepos mėn. nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo iki 5.9 proc.

Tačiau, nors skaičiai nuteikia optimistiškai, atidžiau pažvelgus galima įžvelgti gilesnes tendencijas, pavyzdžiui, didėja priklausomybė nuo migrantų darbo jėgos, nepakankamas užimtumas ir gresiančios demografinės problemos.

Rekordiškai žemas nedarbo lygis

Iš 2025 m. Rugsėjo 1 d. Eurostato statistikos leidimo matyti, kad pagal sezoniškumą pakoreguotas nedarbo lygis Europos Sąjungoje liepos mėn. sumažėjo iki 5,9 proc., palyginti su 6,0 proc. birželio mėn. ir 10,1 proc. lyginant su Liepos mėnesiu 2015. Tai reiškia, kad visoje euro zonoje buvo apie 10,8 mln. bedarbių, t. y. 170 tūkst. asmenų mažiau, palyginti su 2025 m. Birželio mėn. Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėn. sumažėjo iki 6,2 proc., palyginti su 6,3 proc. birželio mėn.

Jaunimo nedarbas taip pat sumažėjo. Jaunesnių kaip 25 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis Europos Sąjungoje sumažėjo nuo 14,8 proc. birželio mėn. iki 14,4 proc. liepos mėn, t.y. 81 tūkst. asmenų. Tačiau šis rodiklis tebėra daugiau kaip du kartus didesnis už suaugusiųjų nedarbo lygį, o tai rodo, kad jaunesnių ir vyresnių darbuotojų galimybės įsidarbinti tebėra sudėtingos dėl JAV sukeltų tarifų, bei Dirbtinio Intelekto (DI) kuriamo neapibrėžtumo.

Naujausi statistiniai duomenys patvirtina, kad darbo rinkai ir toliau teigiamą poveikį daro didelis paslaugų sektoriaus aktyvumas, atsigavimo po pandemijos pagreitis ir stipri darbo rinka – nepaisant aukštų palūkanų normų aplinkos, kuri buvo įdiegta kovojant su infliacija.

2022 m. rugsėjo 21 d. Briuselyje (Belgija) vykusioje nacionalinėje demonstracijoje prieš sparčiai augančias energijos kainas ir padidėjusias pragyvenimo išlaidas profesinių sąjungų nariai šaukia ir mojuoja plakatais.

FOTO: Depositphoto

Ateities perspektyvos

Žvelgiant į ateitį, Europos darbo rinka susidurs ir su galimybėmis, ir su sunkumais. Teigiamas dalykas – tikėtina, kad darbo jėgos aktyvumas išliks didelis, jei migracijos srautai ir toliau didės, gerės darbo jėgos judumas, o kvalifikacijos kėlimo programos padės darbuotojams prisitaikyti prie besikeičiančių pramonės poreikių, ypač skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sektoriuose.

Kartu stiprėja demografinis spaudimas. Eurostatas prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažės. Jei nebus sparčiai didinamas našumas arba tęsiama migracija, darbo jėgos trūkumas gali tapti ilgalaikiu ekonomikos augimo suvaržymu.

Kitas rūpestis – jaunimo nedarbas. Nors nedarbo lygis sumažėjo, jis išlieka gerokai didesnis nei suaugusiųjų. Struktūrinės reformos, susijusios su perėjimu iš švietimo sistemos į darbo rinką, bus labai svarbios siekiant išnaudoti šį potencialą.

Darbo jėgos trūkumas ir struktūriniai skirtumai

Nors bendras nedarbo lygis yra žemas, platesni rodikliai rodo, kad ne visiškai išnaudojama darbo jėga. 2025 m. I ketvirtį darbo rinkos atsilikimas, apimantis ne tik bedarbius, bet ir ribotai prisijungusius prie darbo jėgos bei nepakankamai dirbančius asmenis, sudarė 10,9 proc. išplėstinės darbo jėgos. Šis rodiklis atspindi gyventojų dalį, norinčią dirbti daugiau arba vėl įsidarbinti, o tai rodo, kad Europos darbo jėgos pajėgumai yra nepakankamai išnaudojami.

Kitas susijęs rodiklis – užimtumo lygis. 2025 m. I ketvirtį 2025 m. I ketvirtį 20-64 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis ES padidėjo iki 76,1 proc., t. y. šiek tiek viršijo 2024 m. IV ketvirčio rodiklį. Tai rodo tolesnį atsigavimą ir geresnį dalyvavimą darbo rinkoje, nors taip pat atkreipia dėmesį į skirtumus tarp šalių ir gyventojų grupių.

Pinigų politika, infliacija ir užimtumo dinamika

Buvo tikimasi, kad per pastaruosius dvejus metus ECB agresyviai didindamas palūkanų normas pristabdys paklausą, o tai greičiausiai turės šalutinį poveikį – sumažės darbo vietų. Tačiau įvyko priešingai: įmonės, bijodamos būsimo darbuotojų trūkumo, išlaikė darbuotojus, o darbo užmokesčio augimas, nors ir didėjo, išliko nuosaikus.

ECB tai pavadino darbo jėgos kaupimo forma, t. y. situacija, kai įmonės nenori atleisti darbuotojų, nes tikisi, kad atsigavus ekonomikai bus sunku juos vėl įdarbinti. Tokia elgsena padėjo išlaikyti užimtumo lygį.

Tačiau tokia padėtis turbūt nesitęs amžinai. Tikimasi, kad toliau mažėjant infliacijai ir realiajam darbo užmokesčiui pradėjus pasivyti našumą, ECB pamažu keis savo politikos poziciją. Jeigu ekonomikos augimas susilpnės labiau, negu tikėtasi, arba jeigu įmonės pradės mažinti savo darbuotojų skaičių, dabartinis užimtumo bumas gali pradėti blėsti.

2025 m. liepos mėn. moterų nedarbo lygis ES buvo 6,0 %, o vyrų – 5,8 %.

ŠALTINIS: Eurostat

Migracijos indėlis

Vienas svarbiausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertintų veiksnių, palaikančių Europos darbo rinką, yra vidinė ES darbuotojų bei trečiųjų šalių darbuotojų migracija. Naujieji ECB tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus darbo jėga iš migrantų sudarė maždaug pusę euro zonos darbo jėgos augimo.

Ši tendencija padėjo kompensuoti mažėjančio vietinių darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Nyderlandai ir Austrija. Darbuotojai migrantai užėmė svarbias pozicijas sveikatos priežiūros, logistikos, gamybos ir statybos sektoriuose, kuriuose kitu atveju labai trūktų darbo jėgos.

Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas (Klaas Knot) pabrėžė, kad šis užsienio darbuotojų antplūdis buvo labai svarbus stabilizuojant darbo jėgos pasiūlą ekonominių sukrėtimų ir palūkanų normų kilimo sąlygomis. Pasak K. Knoto, „priešingai baisioms prognozėms, euro zona išvengė recesijos ir joje rekordiškai sumažėjo nedarbas“, daugiausia dėl tokių veiksmingų darbo rinkos saugiklių kaip migracija.

Galiausiai darbo vietų kokybė bus ne mažiau svarbi nei jų kiekis. Siekiant išlaikyti socialinę sanglaudą ir ilgalaikį darbo rinkos atsparumą, labai svarbu spręsti nesaugaus darbo problemas, didinti darbo vietų saugumą ir užtikrinti teisingą darbo užmokestį.

Išvada

Nors bendras nedarbo lygis Europoje šiuo metu yra istoriškai žemas, pagrindinės tendencijos, tokios kaip nepakankamas užimtumas, demografiniai pokyčiai ir didėjanti darbuotojų migrantų svarba, keičia užimtumo situaciją.

Strategiškai investuodama į įgūdžius, darbo jėgos judumą ir integraciją, Europa gali paversti savo darbo jėgą konkurencingumo varomąja jėga sparčiai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje.

Pasiruošę puikiems kandidatams?

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl augančios įmonės renkasi
House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP