Europa ir JAV susiduria su dideliais iššūkiais dėl skrydžių kontrolierių trūkumo, senstančios infrastruktūros ir lenktynių dėl dangaus modernizavimo.

Silvija Aksiutinaitė

11/07/2025 6min skaitymo

Europos oro navigacijos organizacija „Eurokontrolė“ neseniai įspėjo, kad dėl personalo trūkumo šią vasarą gali rekordiškai vėluoti skrydžiai.

FOTO: Depositphotos

Visoje Europoje išaugo skrydžių paklausa, tačiau kvalifikuotų skrydžių vadovų pasiūla atsilieka. Žemyne trūksta maždaug 700-1000 skrydžių vadovų, o šį trūkumą didina ilgas mokymo procesas ir senstanti darbo jėga, artėjanti prie pensijos. Dėl šio trūkumo padidėjo esamų darbuotojų darbo krūvis, o tai prisideda prie didesnio streso lygio ir galimo pavojaus saugai.

Europos oro navigacijos organizacija „Eurokontrolė“ neseniai įspėjo, kad dėl personalo trūkumo šią vasarą gali rekordiškai vėluoti skrydžiai. Savo 2025 m. gegužės mėn. prognozėje organizacija numatė, kad birželio-rugpjūčio mėn. bus įvykdyta daugiau kaip 13 mln. skrydžių – rekordiškai daug. Jei nebus pakankamai kontrolierių ir nebus geresnio nacionalinių skrydžių valdymo tarnybų veiklos koordinavimo, Eurokontrolė baiminasi, kad pasikartos praėjusių metų dideli sutrikimai, ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Vokietija, kur darbuotojų streikai ir nepakankamai finansuojamos sistemos pateko į laikraščių antraštes.

Didžiausia Europos oro transporto bendrovė „Ryanair“ užėmė konfrontacinę poziciją. Vykdydama viešą kampaniją, oro vežėja pradėjo vadinamąją „ATC vėlavimų lygą“, kurioje įvardijamos šalys, kuriose kontrolės sistemos veikia prasčiausiai. Sąrašo viršuje atsidūrė Prancūzija, po jos – Vokietija ir Jungtinė Karalystė. „Ryanair“ vėlavimus aiškina “netinkamu valdymu” ir darbuotojų trūkumu, ragindama ES įvesti veiklos rezultatais grindžiamas reformas ir priimti Bendro Europos dangaus teisės aktus.

Reaguodama į šias problemas, Jungtinė Karalystė imasi didžiausios oro erdvės pertvarkos nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Vyriausybė planuoja įsteigti oro erdvės projektavimo tarnybą, kurią valdys NATS (Nacionalinė oro eismo tarnyba), kad būtų pertvarkyti skrydžių maršrutai, ypač perpildytuose pietryčiuose. Šia iniciatyva siekiama modernizuoti pasenusius koridorius ir pritaikyti juos dabartiniam daugiau kaip 2,7 mln. skrydžių per metus kiekiui, kuris gerokai viršija 1950 m. pradinį sistemos pajėgumą – vos 200 tūkst. skrydžių.

Siūloma pertvarka išplės oro koridorius, pertvarkys laukimo zonas ir integruos tokias technologijas, kaip palydovinė navigacija, kad būtų padidintas efektyvumas ir sumažinti vėlavimai. Tačiau tolimesnis kelias nėra aiškus. Pastaraisiais metais net ir nedideli pakeitimai buvo atidėti dėl reguliavimo kliūčių, poveikio aplinkai ir visuomenės pasipriešinimo naujiems skrydžių maršrutams. Tokiuose oro uostuose kaip Lutono ir Stanstedo pokyčius stabdė skundai dėl triukšmo taršos ir vietos politikų pasipriešinimas.

Federalinė aviacijos administracija (FAA) praneša, kad trūksta maždaug 3 tūkst. skrydžių vadovų – 10 proc. trūkumas ypač jaučiamas tokiose didelėse metropolinėse zonose kaip Niujorkas, Čikaga ir Atlanta.

FOTO: Depositphotos

Įtempta situacija JAV

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos susiduria su analogiška krize. Federalinė aviacijos administracija (FAA) praneša, kad trūksta maždaug 3 tūkst. skrydžių vadovų – 10 proc. trūkumas ypač jaučiamas tokiose didelėse metropolinėse zonose kaip Niujorkas, Čikaga ir Atlanta. Dėl personalo krizės kontrolieriai priversti dirbti privalomus viršvalandžius, dažnai šešias dienas per savaitę, 10 valandų pamainomis, todėl kyla nerimas dėl nuovargio ir galimo pavojaus saugai.

JAV FAA naujos kartos oro transporto sistema (NextGen) žada pakeisti senstančias radarų sistemas GPS pagrįstu sekimu, skaitmeniniais ryšiais ir efektyvesniu skrydžių maršrutų sudarymu. Tačiau ši sistema diegiama fragmentiškai ir jai skiriama nepakankamai lėšų. Kongreso aklavietė ir nenuoseklus biudžeto paskirstymas sulėtino pažangą, todėl daugelyje oro uostų veikia senų ir modernių sistemų mišinys.

Abu regionai susiduria ne tik su technologinėmis problemomis, bet ir su didesniais darbo jėgos iššūkiais. ATC yra daug pastangų reikalaujanti profesija, kuriai tenka didelis kognityvinis krūvis ir kurioje nėra galimybės daryti klaidų. Vis dažniau susiduriama su perdegimo problema, ypač tarp jaunų darbuotojų. Įdarbinimo strategijos turi ne tik plėsti kandidatų ratą, bet ir spręsti psichikos sveikatos paramos, karjeros ir gyvenimo kokybės klausimus.

Kai kurie stebėtojai teigia, kad galiausiai palengvėjimą gali suteikti automatizavimas - dirbtinis intelektas gali padėti žmogui kontrolieriui arba visiškai automatizuoti tam tikras mažesnio eismo intensyvumo operacijas. Tačiau iki visiško maršruto skrydžių valdymo automatizavimo dar liko ne vieneri metai, jei ne dešimtmečiai, o pasitikėjimas tokiomis sistemomis pareikalautų esminių reguliavimo pokyčių ir pramonės atstovų pritarimo.

Transporto sekretorius Šonas Dafis (Sean Duffy) paragino skubiai pertvarkyti nacionalinę skrydžių valdymo infrastruktūrą, pažymėdamas, kad daugelis skrydžių valdymo centrų veikia naudodami praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ar senesnes technologijas. Kalbėdamas Kongrese, jis įspėjo, kad „jei greitai neinvestuosime daug lėšų, ir toliau matysime radarų gedimus ir vis dažnėjančius vėlavimus“.

Ar modernizacija gali atitikti paklausą?

Ir JAV, ir Europa pripažįsta, kad reikia skubiai modernizuoti ATC sistemas – ne tik siekiant pašalinti esamus trūkumus, bet ir siekiant prisitaikyti prie ilgalaikio augimo. Europoje Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) programa siekiama suderinti suskaidytas nacionalines sistemas taikant bendras technologijas ir veiklos standartus. Nors SESAR pasiekė svarbių techninių laimėjimų, jos politinis įgyvendinimas tebėra lėtas, nes tam trukdo nacionalinio suvereniteto problemos.

Mokymo procesas tebėra didelė kliūtis. Norint tapti sertifikuotu skrydžių vadovu, reikia kelerius metus kruopščiai mokytis, įskaitant kursus FAA akademijoje Oklahomoje ir darbo patirtį regioniniuose skrydžių valdymo centruose. Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad naujiems kandidatams nustatyta viršutinė 31 metų amžiaus riba, o tai dar labiau susiaurina įdarbinamų darbuotojų skaičių.

Siekdama išspręsti šią krizę, FAA pradėjo „įdarbinimo bangą“, įskaitant greitesnį paraiškų nagrinėjimą ir 30 proc. didesnį pradinio lygio darbo užmokestį. Agentūra taip pat siūlo iki 20 proc. dydžio išlaikymo premijas patyrusiems kontrolieriams, kurie sutinka atidėti išėjimą į pensiją. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad šios priemonės neduos greitų rezultatų: net ir geriausiu atveju naujų kontrolierių įdarbinimas užtruks mažiausiai trejus-ketverius metus.

Kliūtis, kurią išspręsti nėra lengva

Oro eismo kontrolės krizė Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gresianti pasaulinės aviacijos pramonės kliūtis. Po pandemijos klestint kelionėms, abiejuose regionuose sunkiai sekasi užtikrinti saugų ir veiksmingą lėktuvų judėjimą perpildytame danguje.

Trumpalaikės priemonės – geresnis darbo užmokestis, įdarbinimo premijos ir taktikos pertvarkymas – gali laikinai padėti. Tačiau ilgalaikė sėkmė priklauso nuo pasenusios infrastruktūros modernizavimo, spartesnio mokymo ir tarptautinio koordinavimo skatinimo.

Jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, keleiviai gali tikėtis daugiau vėlavimų, didesnių bilietų kainų ir didesnės rizikos, nes ateityje oro eismas sparčiai didės, o sistemos sunkiai su tuo susidoros.

„Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius teigia, kad Lietuvoje nėra skrydžių vadovų trūkumo ir to turbūt nebus artimiausioje ateityje. „Su darbuotojų į skrydžių vadovo poziciją trūkumu nesusiduriame, taip pat nematome ir ženklų, kad toks trūkumas galėtų atsirasti ateityje.

Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet skrydžiai praktiškai nebevyko, už skrydžių valdymą atsakingos Europos šalių įstaigos ieškojo įvairių sprendimų, kad galėtų išgyventi nenutraukdamos veiklos dėl finansinių iššūkių. Daug kur skrydžių vadovai buvo atleidžiami, sustabdytas ir naujų specialistų ruošimas, tad dabar, oro eismui sparčiai atsigaunant ir sugrįžtant į ankstesnį lygį, tos įstaigos susiduria su skrydžių vadovų trūkumu.

Tuo metu „Oro navigacija“ Covid-19 pandemijos laikotarpiu išsaugojo visas skrydžių vadovų darbo vietas.

Be to, mes nuolat bendradarbiaujame su būsimus skrydžių vadovus ruošiančiu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutu. Matome, kad susidomėjimas šiomis studijomis yra ir jis nemažėja, nors skrydžių vadovo parengimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam taikoma daugybė reikalavimų ir kuris reikalauja kruopštaus planavimo“, – komentavo S. Batavičius.

JAV oro eismo sistemą, kuri anksčiau buvo auksinis pasaulinis standartas, daugelis šios srities atstovų dabar vadina pasenusia ir trapia. Tai skaudžiai išryškėjo per pastaruosius incidentus, įskaitant 2025 m. pradžioje Niuarko Liberty tarptautiniame oro uoste įvykusį radaro gedimą, dėl kurio vėlavo skrydžiai ir išryškėjo akivaizdūs infrastruktūros trūkumai. Vėliau FAA pripažino, kad darbuotojų skaičius Niuarko valdymo centre sumažėjo tik iki 58 proc. planuoto lygio, todėl siekiant sumažinti riziką teko sumažinti reguliariųjų skrydžių skaičių.

Saulius Batavičius

FOTO: Asmeninis albumas

Pasiruošę puikiems kandidatams?

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl augančios įmonės renkasi
House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP