Šimtai kandidatų, ribotos pareigos ir maži atlyginimai: ir neseniai baigę studijas, ir patyrę darbuotojai ieškodami darbo susiduria su daugybe iššūkių.

Ąžuolas L. Adlys

3/17/2025 7min skaitymo

Absolventų nedarbas dažnai kyla dėl darbo patirties stokos, rinkos poreikių neatitinkančios kvalifikacijos, per didelės konkurencijos tam tikrose srityse, nepakankamo profesinio orientavimo bei darbdavių lūkesčių.

FOTO: Scanpix/Dutch Press Photo

Darbo ieškantiems žmonėms atėjo sunkūs laikai. Pasak „Telegraph“, kiekvienas darbo skelbimas sulaukia vidutiniškai 140 kandidatų. O tiems laimingiesiems, kurie galiausiai įsidarbina, siūlomi atlyginimai dažnai būna mažesni, nei jie tikėjosi, ir neauga kartu su infliacija.

Laisvų darbo vietų skaičius smarkiai sumažėjo, o įdarbinimas sustabdomas ir atleidžiama daug darbuotojų, nes įmonės veržiasi diržus. Dėl visų šių veiksnių sunkumų patiria ne tik mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai. Sunkiai sekasi ir naujiems absolventams, ir net ilgametę patirtį turintiems darbuotojams.

Besikeičiantys laikai

Anksčiau daugelis dirbo konsultacijų, finansų ir technologijų sektoriuose, tačiau konsultacinės įmonės po pandemijos 25 proc. sumažino darbuotojų skaičių, o didžiosios technologijų įmonės, tokios kaip „Google“, „Meta“ ir „Apple“, taip pat gerokai sumažino MBA absolventų skaičių. Šie pokyčiai gali rodyti, kad įdarbinimas technologijų pramonėje yra cikliškas ir priklauso nuo sektoriaus pokyčių. Kita vertus, yra požymių, kad technologijų įmonės pradeda teikti pirmenybę ne MBA absolventams, o aukštąjį išsilavinimą turintiems tiksliųjų mokslų ir inžinerijos specialistams, o tai gali reikšti, kad tai nėra tik laikinas MBA absolventų nuosmukis.

Iš dalies atsižvelgiant į pirmiau minėtą MBA programų kritiką, verslo mokyklos pasirodė esančios atsietos nuo tam tikrų šiuolaikinių tendencijų. Potenciali Amerikos reindustrializacija iš esmės pakeistų užimtumo kraštovaizdį, todėl mokykloms gali būti sunku (arba jos gali nenorėti) pritaikyti savo mokymą taip, kad jis labiau atitiktų Donaldo Trumpo Amerikos verslo vadovėlį.

Didžiausias našumas, mažiausia grąža

Nedarbo situaciją Lietuvoje pakomentavo Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė. Pasak specialistės, šalyje nedarbo rodiklių mažėjimo teks palaukti. „Remiantis Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozėmis, šiemet užimtų gyventojų skaičius neaugs arba kis nežymiai, o nedarbo rodiklių mažėjimo teks palaukti iki 2026 m. Nenumatoma ir didelių darbo užmokesčio pokyčių, fiksuotų pastaruosius kelerius metus.

Lietuvos darbo rinka išlaikys būdingus sezoninius svyravimus, todėl registruotas nedarbas turėtų likti panašus į 2024 m. rodiklius. Kovą-balandį, suaktyvėjus darbuotojų paieškai ir samdai, registruotas nedarbas, tikėtina, mažės, o artėjant šaltajam metų sezonui – ūgtels.

Didžiausiomis darbo rinką transformuojančiomis jėgomis išlieka demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai. Senėjanti populiacija, darbo jėgos migracija, technologijų raida ir automatizacija formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiškiems įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Geopolitinės įtampos ir pasikeitimai sąlygoja atsargesnius įmonių plėtros planus ir nuosaikesnę darbuotojų samdą.

2025 m. darbdaviai spręs augančių lūkesčių dėl atlygio už darbo klausimą. Spaudimą didinti darbo užmokestį sąlygos nuo metų pradžios paaugusi minimali alga, didėjantis pragyvenimo lygis. Kitų darbuotojams ir darbo ieškantiesiems patrauklių atlygio ir paskatų paieškas skatins noras pritraukti ir išlaikyti talentus, didinti darbdavio konkurencingumą darbo rinkoje ir/ar kompensuoti ribotas galimybes kelti darbo užmokestį“, – teigė I. Vegytė.

Pasiteiravus apie Lietuvos darbo rinkos iššūkius, specialistė teigia, kad jaunimo nedarbo mažinimas yra vienas iš jų. „Darbo rinkos aktualija išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius ir šio iššūkio sprendinių paieška. Su mažesne konkurencija ieškant darbo susidurs ir didesnę derybinę galią turės sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių profesijų kvalifikuoti gamybos ir statybos darbininkai, mašinų ir stacionariųjų įrenginių operatoriai.

Technologijų sąlygojama darbo vietų transformacija didins dėmesį mokymuisi visą gyvenimą – žinių atnaujinimui, naujų įgūdžių įgijimui ir pan. Darbo ieškantiesiems ir darbuotojams didės spaudimas atnaujinti žinias, darbdaviams – investuoti į organizacijai svarbių kompetencijų ugdymą.

Iššūkiais Lietuvos darbo rinkoje išliks vyresnių bedarbių grįžimas į darbo rinką, asmenų su negalia ir kliūčių užimtumui turinčių asmenų integracija, ūgtelėjusio jaunimo nedarbo mažinimas“, – tvirtina I. Vegytė.

FOTO: Asmeninė autoriaus nuotrauka

Tie patys darbai, mažesni atlyginimai

Galimybė laikui bėgant padidinti atlyginimą yra didelis daugumos darbuotojų koziris, tačiau dabartinėje rinkoje rasti darbo pasiūlymų, kurie tai užtikrintų, yra tarsi rasti adatą šieno kupetoje. Laikraščio "The Telegraph" kalbinta Lauren Spearman dirbo pardavimų ir rinkodaros direktore finansinių paslaugų įmonėje ir uždirbo 105 tūkst. svarų sterlingų per metus, kol praėjusiais metais išėjo iš darbo. Nepatenkinta savo pareigomis, ji išėjo iš darbo, nes tikėjosi palyginti lengvai rasti naują darbą.

Jos nuostabai, įdarbinimo specialistai jai siūlė 60 tūkst. svarų sterlingų – maždaug tiek, kiek ji uždirbo prieš septynerius metus. Ji taip pat pastebėjo, kad už daugelį pradinio lygio pareigų rinkodaros srityje dabar siūlomas minimalus darbo užmokestis.

„Matome, kad rinkodaros srityje yra labai daug pradinio lygio pareigų, kurioms taikomas minimalus darbo užmokestis. Už darbą, kurį dirbau prieš 17 metų, dabar mokamas toks pat atlyginimas, koks buvo mokamas tada.“

Be psichologinio sukrėtimo ir streso, kurį sukelia, regis, nesibaigiančios paieškos, darbo ieškotojai yra priversti sutikti su tuo, ką gali gauti, o tai dažnai reiškia, kad atlyginimas neatitinka jų kvalifikacijos, gebėjimų ir patirties. Tačiau jie yra taip nuvarginti viso proceso, jiems reikia pajamų ir jie jaučia palengvėjimą pagaliau gavę pasiūlymą, kad galiausiai sutinka su netinkamomis finansinėmis sąlygomis.

Argumentas prieš atlyginimų mažinimą

Nors darbas yra esminis ekonomikos elementas, ekonomistai jį dažnai nuvertina kaip dar vieną prekę ar paslaugą, reikalingą gamybai. Paklausos dėsnis teigia, kad didėjant prekės ar paslaugos kainai, jos paklausa mažėja, nes vis mažiau žmonių gali sau leisti naują, didesnę kainą. Atsižvelgiant į tai, atrodytų logiška prielaida, kad, padidėjus darbo užmokesčiui, darbdaviai turės mažinti darbuotojų skaičių, nes mokėdami didesnius atlyginimus sumažins įmonės pelną.

Šis argumentas dažnai naudojamas priešinantis minimalaus darbo užmokesčio didinimui, darant prielaidą, kad, esant mažesniam darbo užmokesčiui, gali dirbti daugiau žmonių, nes tai įmonėms kainuoja mažiau. Tačiau ekonomisto ir 2021 nobelio premijos laureato Deivido Cardo straipsnyje nurodyta, kad praktikoje tai nėra taip paprasta, kaip atrodo.

1992 m. JAV Naujojo Džersio valstija padidino minimalų darbo užmokestį nuo 4,25 iki 5,05 JAV dolerio. Cardas tyrė užimtumo rodiklius greitojo maisto pramonėje, lygindamas juos su atitinkamais rodikliais kaimyninėje Pensilvanijos valstijoje. Rezultatai parodė, kad didesnis minimalusis darbo užmokestis NJ neturėjo jokio neigiamo poveikio užimtumo lygiui. Remiantis visuotinai paplitusia nuomone, padidinus darbo užmokestį užimtumo lygis Naujajame Džersyje turėjo būti mažesnis nei Pensilvanijoje. Iš tikrųjų jis buvo didesnis.

Cardas taip pat tyrė, kas atsitinka darbo užmokesčiui ir nedarbui, kai padidėja darbo jėga. Jis tyrė, kokį poveikį turėjo aštuntajame dešimtmetyje į Majamį plūstelėjusi imigracijos banga, dėl kurios darbo jėga padidėjo 7 proc. Vėlgi, pagal bendrą lūkestį turėjo padidėti nedarbas ir konkurencija dėl darbo vietų, dėl to sumažėjo minimalus darbo užmokestis. Ir vėl pasirodė, kad tai buvo neteisinga. Nedarbas nepadidėjo, o minimalus darbo užmokestis nesumažėjo.

Cardas nesiekė atsakyti į klausimą „kodėl?“, o siekė įrodyti, kad šis įprastas ekonomikos supratimas, grindžiamas idėja, jog koreliacija prilygsta priežastiniam ryšiui, yra klaidingas, ir tai jam pavyko. Du sutampantys reiškiniai nebūtinai yra priežastis ir pasekmė. Labai dažnai yra trečias kintamasis, kuris yra atsakingas, tačiau ekonomikoje šiuos trečiuosius kintamuosius gali būti labai sunku pastebėti.

Kandidatų viltys dėl ateities

Kad ir kokie svarbūs Cardo darbai buvo ekonomikos, politikos ir sprendimų priėmimo supratimui, jie gali būti ne visiems naudingi, kurie konkuruoja dabartinėje darbo rinkoje. Jis iš esmės įrodė, kad nebūtina mažinti atlyginimų siekiant užtikrinti užimtumą ir kad didesnė darbo jėga nebūtinai turi reikšti didelį nedarbą, tačiau, žinoma, yra ir kitų ekonominių veiksnių, diktuojančių įdarbinimo galimybes. Deja, įmonių požiūris į kuo didesnio pelno užtikrinimą visada bus kliūtis darbo užmokesčiui didinti.

Ieškantieji darbo tikėsis, kad galimai nepastebimi kintamieji, apsunkinantys jų gyvenimą, netrukus bus nustatyti, ir kad bus rasta kokia nors priemonė, galinti pakeisti didelę paklausą ir mažą darbo pasiūlą. O kol kas jiems teks tiesiog toliau ieškoti darbo.

- Padedant Patrick Conroy ir Silvijai Aksiutinaitei

ŠALTINIS: OECD

Absolventai patiria sunkumus

Naujausios JAV universitetų apklausos rodo, jog 2024 m. penkiolikos geriausių verslo mokyklų absolventų, kurie po studijų baigimo įsidarbino per mažiau nei 3 mėnesius, procentinė dalis vos per metus sumažėjo šešiais procentiniais punktais iki 84 proc., o palyginti su ankstesnių penkerių metų vidurkiu – aštuoniais (8) procentiniais punktais. MIT Sloano vadybos mokykloje pastebėtas didelis nuosmukis: nuo 82 proc. darbo ieškančių studentų, priėmusių pasiūlymus baigus studijas 2022 m., iki 62 proc. 2024 m., o per tris mėnesius po studijų baigimo šis rodiklis sumažėjo nuo 93 proc. iki 77 proc.

Tai, kad šiuo metu net ir prestižinius diplomus, gautus elitinėse institucijose, turintiems asmenims kyla sunkumų, yra šių laikų ženklas. Laikraštis „The Telegraph“ pakalbino keletą įvairaus profilio darbo ieškančių asmenų, kad iš pirmų lūpų sužinotų, kaip tai atrodo.

FOTO: Depositphotos

Asmenų, kurie dirbą visą karjerą nuo 22 metų amžiaus, grynosios pajamos išėjus į pensiją sudaro 61,4 % nuo priešpensinio amžiaus pajamų visoje OECD, 2022 m..

Maždaug 65 % neseniai universitetą baigusių asmenų dirba praėjus keliems mėnesiams po studijų baigimo.

Nauji absolventai dažnai susiduria su dideliu savaitgalio darbo skirtumu, kai kuriems reikia dirbti savaitgaliais, kad užbaigtų procesus ar eksperimentus, kuriems reikia nuolatinio dėmesio.

ŠALTINIS: Eurostat

Užimtumo tarnybos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė.

POPULIARIAUSIOS NAUJIENOS

Pasiruošę puikiems kandidatams?

Pradėkite kandidatų atrankas su mumis ir mėgaukitės:

• Atliekame daugiau nei 1000 interviu per metus.

• Esame įdarbinę kandidatus daugiau nei 50 inžinerijos srityse

• Visų lygių programuotojai (Full-stack, AI, LLM)

• Fizikai iš Azijos su €300 mėnesiniu atlyginimu?

• Pradėkite atrankas už mažiau nei €1000 per mėnesį.

• Susipažinkite su puikiais kandidatais jau šiandien

Kodėl IT, data, marketingo ir inžinerijos įmonės renkasi House of People?

Prisijunk prie 100+ industrijos lyderių kurie kasdien patiki savo atrankas HOP